BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

trumpai apie viska

''taip tėvas ir numirė - bežiūrėdamas į žmones'' ( J. Marcinkevičius, iš ''Pušis, kuri juokėsi'')

keista, kad tokie žodžiai per akimirksnį gali įgyti visai kitokią reikšmę, nei maniau iš pradžių. tikriausiai tikrąją.

Dieve, gyvename ant skardžio į bedugnę. Vieną akimirką mes aukštai, gėrimės atsivernčiu pasakišku peizažu, kitą krentame per gyvenimo duobę žemyn žemyn žemyn… o dar kitą jau mojuojame draugui, likusiam viršuje, iš pačios apačios, paties dugno. Tik deja kopimas atgal į Olimpą trunka gerokai ilgiau ir pareikalauja daug daugiau jėgų nei laisvas paukščio skrydis žemėn…

Kitam to skardžio krante žmogus geria granatų sultis, o šioje pusėje žydi lelijos ir skleidžiasi salsvas pelkės dvokas… Neieškokite viskame peslėptų prasmių. Kartais paprasčiau viską išdėstyti tiesiogiai.

Ir net jeigu šiandien aš stoviu ant kalvos, o tu krenti, tai dar nereiškia absoliučiai nieko. Gal rytoj mes abi lydėsime viena kitą ten, iš kur nėra kelio atgalios.

 

Tai Hazel nuotrauka. šis mažas Dievo sutvėrimas nelauktai ir nepelnytai anksti paliko savo vaikus, mylinčią šeimą ir savo kailiniuotus draugus. Užtat paliko krislą gėrio ir švelnumo mūsų širdyse. tiems, kam rūpi, http://www.carriecoon.pl/ 

Merginos, net jei žinau, kad neperskaitysite šio įrašo, jis skirtas jums. visa širdimi aš su jumis.

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. gintawryte:

    gražus tektas :) labai man patiko ir pamastyt priverte:)

  2. chorchita:

    ačiū. džiaugiuosi, kad padėjo susimastyt. tai buvo skaudžiai išgyventa.

Rašyti komentarą